Taip, šiandien balandžio 11 diena. Aš kaip ir kiekvieną dieną grįžus iš mokyklos neturiu ką veikti. Nuėjau į skype pasiteirauti draugės kas naujo, kas gero pas ją, mat nesusitinkam su ja, serga ji. Pamačiau kad jos nėra tad nusprendžiau eiti į lauką.
*LAUKAS*
Bet aš tikrai kaip kokia forever alone. Draugė prie pc sėdi, nenutempsi jos nuo ten, o aš visiškai nebenoriu ten sedėti.. *išsitraukiu telefoną iš kišenės* o, sms gavau! Kas čia dabar? Vėl nepažįstamas numeris... nu žmogau, net negalvok kad atrašįsiu aš tau. ohh. *skambina*
-Oh, klausau?
-Labas Lina! Ką veiki? Aš esu mieste šiandien, gal nori susitikt?
-Tu mieste? Kodėl tu man anksčiau nesakei? Aišku kad noriu! Kur susitinkam?
-Nu dabar aš esu prie tos senos mūsų pamėgtos kavinukės durų, jei tu nieko prieš susitinkam ten?
-Tai žinoma, man tinka. O tu viena?
-Viena :)
-Tai gerai, atlekiu aš.
*padėjau ragelį*
Sena draugė paskambino ir pakvietė į mūsų pamėgtą kavinę? Bus nereali diena, tikiuosi.
*po 15 minučių*
-Na tai kur tu? Aš jau prie kavinės.
-Įeik į vidų, aš viduje laukiu tavęs.
-A, gerai, ateinu.
*įėjau*
-Labas! Kaip aš tavęs pasiilgau, ką tu mieste veiki? Kokia tu pasikeitus. OMG!!
-Sveikute! *apsikabinam* Aš tūrėjau šiek tiek reikalų čia, o dabar esu laisva ir prisiminiau tave. Labai pasiilgau tavęs Lina.
-Tai sėskim tada, kaip senais laikais užsisakykim ką sakydavomės iš meniu.
-Beabėjo, tradicijų nevalia laužyti!
-Bet klausyk, kokią tu man staigmeną padarei, kiek laiko būsi mieste?
-Ech, pora savaičių, paskuj vėl grįšiu į kasdienę rutiną.
-Pora savaičių?! Jos bus geriausios mums. Aš tau prižadu@@
IR PATIKĖKIT, TOS DVI SAVAITĖS BUS PAČIOS GERIAUSIOS MŪSŲ GYVENIME. JEI JUS SUDOMINO KOKIE NUOTYKIAI LAUKIA LINOS IR JOS DRAUGĖS SIŲLAU LANKYTIS ČIA AKTYVIAI. TOLIMESNIUOSE NUOTYKIUOSE Į PASAKOJIMĄ ĮSIPINS IR VISI ONE DIRECTION VYRUKAI, IR VIENAS SVEČIAS, LABAI PUIKUS ŽMOGUS. AČIŪ KAS SKAITĖ.
