Louis ir Linos istorija. #1

Taip, šiandien balandžio 11 diena. Aš kaip ir kiekvieną dieną grįžus iš mokyklos neturiu ką veikti. Nuėjau į skype pasiteirauti draugės kas naujo, kas gero pas ją, mat nesusitinkam su ja, serga ji. Pamačiau kad jos nėra tad nusprendžiau eiti į lauką.
*LAUKAS*
Bet aš tikrai kaip kokia forever alone. Draugė prie pc sėdi, nenutempsi jos nuo ten, o aš visiškai nebenoriu ten sedėti.. *išsitraukiu telefoną iš kišenės* o, sms gavau! Kas čia dabar? Vėl nepažįstamas numeris... nu žmogau, net negalvok kad atrašįsiu aš tau. ohh. *skambina*
-Oh, klausau?
-Labas Lina! Ką veiki? Aš esu mieste šiandien, gal nori susitikt?
-Tu mieste? Kodėl tu man anksčiau nesakei? Aišku kad noriu! Kur susitinkam?
-Nu dabar aš esu prie tos senos mūsų pamėgtos kavinukės durų, jei tu nieko prieš susitinkam ten?
-Tai žinoma, man tinka. O tu viena?

-Viena :)
-Tai gerai, atlekiu aš.
*padėjau ragelį*
Sena draugė paskambino ir pakvietė į mūsų pamėgtą kavinę? Bus nereali diena, tikiuosi.
*po 15 minučių*
-Na tai kur tu? Aš jau prie kavinės.
-Įeik į vidų, aš viduje laukiu tavęs.
-A, gerai, ateinu.
*įėjau*
-Labas! Kaip aš tavęs pasiilgau, ką tu mieste veiki? Kokia tu pasikeitus. OMG!!
-Sveikute! *apsikabinam* Aš tūrėjau šiek tiek reikalų čia, o dabar esu laisva ir prisiminiau tave. Labai pasiilgau tavęs Lina.
-Tai sėskim tada, kaip senais laikais užsisakykim ką sakydavomės iš meniu.
-Beabėjo, tradicijų nevalia laužyti!
-Bet klausyk, kokią tu man staigmeną padarei, kiek laiko būsi mieste?
-Ech, pora savaičių, paskuj vėl grįšiu į kasdienę rutiną.
-Pora savaičių?! Jos bus geriausios mums. Aš tau prižadu@@
IR PATIKĖKIT, TOS DVI SAVAITĖS BUS PAČIOS GERIAUSIOS MŪSŲ GYVENIME. JEI JUS SUDOMINO KOKIE NUOTYKIAI LAUKIA LINOS IR JOS DRAUGĖS SIŲLAU LANKYTIS ČIA AKTYVIAI. TOLIMESNIUOSE NUOTYKIUOSE Į PASAKOJIMĄ ĮSIPINS IR VISI ONE DIRECTION VYRUKAI, IR VIENAS SVEČIAS, LABAI PUIKUS ŽMOGUS. AČIŪ KAS SKAITĖ.

Izzė

1915 m. Ruduo
Maža mergaitė vardu Izzė ( angl.- Izzy ) gyvena miestelije netoli Londono. Daug metų su tėvais ten pragyvenusi per atostogas Izzė nusprendžia nukeliauti pas senelius gyvenančius kitoje Anglijos dalyje, netoli Doncaster miesto.


Ankstyvas spalio 23 - osios rytas. Izzė kaip niekad nuotaikingai pabudo nes žinojo kad po kelių valandų pamatys senelius kurių taip pasiilgo. Nubėgus į virtuvę Izzė priminė mamai kad paimtu jos vaistus nuo pykinimo, mat ji, negali net kilometro važiuoti su mašina, ją vimdo. Mama jai patarė iš kart prieš kelionę išgerti vaistų. Izzė pasisiūlė paimti vaistus pati ir juos išgerti. Mama buvo nieko prieš. Izzė šoktelėjo ant kėdės ir prieš akis jau matė galybę įvairių pavadinimų bei spalvų vaistų. Pamačiusi vaistus nuo pykinimo išsilukšteno vieną tabletę ir išgėrė. Tuo metu ji nežinojo kad išgėrė vaistų nuo hemarojaus. Šalutinis poveikis pasirodė ne iš kart. Pagaliau Izzė ilipo į mašiną ir su tėvais bei mažąją sesute patraukė Doncaster link. Nenustykstanti vietoje mergaitė pradėjo leisti keistus garsus, šaukė, matė haliucinacijas. Tėvai nesuprato, iš pradžių manė kad ji žaidžia ar daro tai iš nuobodulio. Klyksmams nesiliovus Izzės tėvai sustojo prie keisto miestelio su keistu pavadinimu pepsi. Tėtis išlipo iš mašinos ir ištraukė mergaitę. Mama sakė kad ji gryname ore pasijus gerai, nes tikriausiai čia dėl vaistų. Dėje, nei grynas oras nei mama jai nepadėjo. Nei vienas nesuprato kas pasidarė. Izzės mama paprašė tėčio kad nuvažiuotu iki miestelio vaistinės, mat gal ten jai kas nors padės. Nuvyke prie vaistinės Izzes tėvai nuėjo į ją o Izze paliko mašinoje. Grįže jie nebematė nei Izzės nei jos pėdsakų. Mašina buvo užrakinta kaip ją ir paliko tėvai. Izzės mama pradėjo klykti iš baimės, jos mergaitės nebuvo matyti. Mama greit atšaukė kelionę pas senelę į Doncaster ir pradėjo dukros paiešką. Pepsi miestelyje buvo daug keistų žmonių bei begalė miškų. Izzės mama manė kad gal ją pagrobė vienas iš tų keistų žmonių, bet apėjus visus, paaiškėjo kad ne. Motina su tėčiu visą savaitę ieškojo dukros, bet nei jie, nei policija su šunimis neaptiko jokių pėdsakų. Taip Izzė ir neatsirado. Jos tėvai mirė po metų, nes sustreikavo širdis. Liko tik jos mažoji sesutė vardu Rebecca.




2010 m. Vasara

Izzė rasta. Ji rasta tame pačiame Pepsi miestelyje. Toje pačioje vietoje kur stovėjo jų mašina. Tačiau, negyva. Ji atrodė lygiai taip pat kaip ir pastarąjį kartą. Nė kiek nepasikeitus, drabužiai tie patys. Po 95 metų nežinios ji atrodė visiškai tokia pati kaip kad ją matė pastarajį kartą. Tuo met mažoji Izzės sesuo buvus Rebecca vos paeidama nuvyko į Pepsi miestely paskutinį kartą pažiūrėti mirusiai seseriai į akis, ji žinojo kad jai liko nedaug. Taip pat ji žinojo kad jos tėvai to būtų norėję. Nuvykus į miestelį ji visų paprašė kad ji ir jos sesuo Izzė būtų palaidotos toje pačioje vietoje, tame pačiame karste. Po dviejų dienų mirė Rebecca ir jos noru jos buvo palaidotos taip kaip ji prašė.



2012 m. Žiema

Kartojasi mergaitės Izzės istorija.
Tokia pati linksma paauglė mergina vardu Miranda nusprendžia aplankyti savo vaikystės draugę Londone. Jai irgi reikėjo važiuoti pro Pepsi miestely. Dėje, dėl nepaaiškinamų priežąsčių, ji taipogi dingo. Šiuo metu manoma kad tai nepaaiškinamas reiškinys. Tačiau aš puikiai žinau kas tai! Tai antrasis, mums nesuvokiamas pasaulis, kuriame yra daug geriau. Į tą pasaulį patenka tik išrinktieji žmonės!!!

Sapnas

Ši diena be galo nuostabi, o gal tūrėčiau sakyti ši naktis? Pagaliau antrą syk sapnavau 1D. Šis sapnas buvo susijes su Niall. Nežinau kodėl bet jis tūrėjo grįžti į Airiją. Man atrodo mamos gimtadienis buvo. Nu, o aš tūrėjau keliauti į Ameriką. Lėktuvas nuskrido į Airiją, nes ten buvo persėdimas. Aš įlipau į lėktuvą, atsisėdau savo vieton, ir atsisuku į šalia manes sėdintį žmogų. Ten Niall, aš taip sutrikau. Jis skrido atgal į NY pas kitus vaikinus. Tas 12 valandų skrydis buvo geriausias mano gyvenime. Beto, pirmą sįk skridau. Mes visą laik šnekėjom, fotografavomės  ir t.t. O NY susitikinėjom. Na čia papasakojau žiauriai sutrumpintai. Gal kažkada papasakosiu su visais efektais. Ryte pabudus tokį smailą dėjau, o vėliau pasidarė liūdna kad tai buvo TIK sapnas :)))) Tikiuos tai kažkada išsipildys@

Up

Jėėėėė, mes nebe 4 o jau netgi 3 vietoje m-1 top 40 :D Nežinau kaip jūs, bet aš buvau happy :) Šią savaitę prašau visų jūsų pagalbos, nes jei kiekvienas iš mūsų pabalsuos bent vieną kartą, žinau jog būsim 1 vietoj :) www.m-1.lt 

Atrodo visai sekmingas tas mano blogspot :D Daug žmonių ateina. ;DD Ačiū. Šiandien dar turite galimybę nueiti į m-1, lalūną ir zip fm , pabalsuokite už 1D :) JUg mes norime kad jie laimėtų :))))))))))








Šiandien buvo parduoti 500,000 bilietai į 2013 metų UK&IRL turą. Parduota per 2 hr. Greit, labai greit :)) 




Dar noriu padėkoti visoms Zayn Malik Lithuania fanėms, jūsų tiek daug, ir aš tokia laiminga.!! Ačiū Kamilei, Mildai, Deimantei ir Kristinai už pagalbą :) Penktadienį mūsų puslapiui jau 2 mėnesiai. Atšvęskime tai drauge :) 

Imagine #3

Šaltas šeštadienio vakaras, už lango nereali audra, vėjas, sniegas ir protu nesuvokiami dalykai. Sėdžiu aš sau šiltai po kaldra ir mąstau apie Liam. Pradedu nuo to kaip mes susipažįstame, po to pereiname prie gerų draugų, o galiausiai ir prie vaikino. Kuriu mistines istorijas kaip mes susipažįstam kokiam nors viežbutyje ar kavinėje. Arba įsivaizduoju kad kuris nors iš vaikinų mano pusbrolis, o aš Liam panelė. Kiekvieną kart man išeina vis įdomiau bei išradingiau savo mintis išlieti savo sielai. Jug palengvėja nuo to? Kiekvieną vakarą kai jau lovoje guliu mąstau ką daryčiau jei šalia gulėtu Liam? Ką daryčiau jei jis man paskambintu? Bet dabar papasakosiu visai tikrą istoriją. Norit tikėkit, norit ne, bet tai tiesa.
2010 metai. Aš dalyvauju x-factor UK. Kaip ir vaikinai esu begalo išsigandusi ir noriu kuo greičiau eiti padainuot, ir išgirst verdiktą. Stovėjau viena kaip pirštas, ačiū Dievuj kad patekau į kitą etapą, ir kartu su 1D berniukais (tuo metu net nežinojau kas jie tokie) keliavau į tą kažkokį namą. Kuriame praleidau geriausias 10 savaičių savo gyvenime. Pirmoji savaitė buvo pažintinė, mes visi pažindinomes tarpusavyje. Kartu su manimi buvo ne tik jie bet ir Cher, Rebecca, Linda ir kelios kurių neatsimenu... Puikiai pamenu kad tau po 2 dienų aš ir Zayn tapome geriausiais draugais, tada aš jam papasakojau kad man lyg ir Liam patinka, kaip vaikinas, ir paprašiau jo kad supažindintu mumis. Kadangi Zayn yra neapsakomai geras žmogus, jis mielai sutiko man  padėti. Pirmas susitikimas įvyko tą patį vakarą. Aš jam tikriausiai nelabai patikau, nežinau kodėl. Bet vėliau, laikui bėgant mes labai susibendravome, ir mačiau ineciatyvą iš jo pusės. Zaynui kiekvieną vakarą išsipasakodavau apie savo jausmus jam, Zaynas kaip tikras draugas man visad padėdavo, nes žinojo kas Liam patinka. Jei ne Zayn, dabar to nerašyčiau.. Kai jau galiausiai maniau jog pasaulis man po kojomis, kai kas šiek tiek pasikeitė. Padariau didžiausią klaidą kokią tik begalėjau padaryti. Kadangi aš nežinojau apie Liam ligą, na o tiksliau inkstų nepakankamumą, aš pradėjau ale skaldyti juokus apie alkoholį ir jį. Man buvo keista kad jis atsisakydavo visų mano siūlomu gėrimų. Ir kai pradėjau kalbėt apie berniuką be inkstuką, jis pamanė kad šaipaus iš jo, o aš net nežinojau, kad pas jį tokios problemos. Savaitė tylos, visiškos tylos. Su Zaynu kiekvieną mielą vakarą šneku, klausiu jo, kaip Liam, ar ką nors apie mane sakė, ar jaučia man nepykantą. Dėje, jis tyli lyg žemę pardaves. O tada, netikėtas jo apsilankymas pas mane. Nežinau už ką, bet jis atsiprašė, ir paaiškino man viską iki mažiausių smulkmenėlių, pridūrė kokia aš jam svarbi, kiek jis galėtu pasiaukoti dėl manęs. Mano akyse pasyrodė ašaros, tokios didelės, kad per jas nebemačiau nieko. Verkėme  mes abu. Apsikabine lyg paskutinį kartą, nebenorėjau jo paleisti. Jis buvo toks, kokio nebuvau dar mačiusi, mano svajonių vyras. Tada galėjau drąsiai taip sakyti. Toliau mūsų santykiai po biškį rutuliavosi, beabėjo vėl su Zayn ir Louis pagalba. Jie du tapo mano geriausi draugai, o Liam galiausiai mano vaikinu. :) Jaučiausi gražiausia ir geidžiamiausia panele visame pasaulyje, jo komplimentai buvo deimantų verti, o jo kvepalų kvapas, varė mane iš proto. Pasibaigus 10 savaičių rojui, mes išsiskyrėme, dėl nepaaiškinamų priežąsčių, tačiau po metų, mes ir vėl susitikome, o mūsų meilė buvo dar stipresnė nei iki šiolei. Dabar aš esu oficialiai jau Milda Payne, ir aš tuo didžiuojuosi. Tad pasakau kiekvienai, svajonės pildosi!!!
Tokį dalyką aš galvojau praėjusį vakarą prieš miegą :)


Mildai!

Imagine #2

Įsivaizduokit, sėdžiu kavinėje, laukiu kol atneš mano maistą, ir žiūriu per langą į praeinančius žmones. Staiga žiūriu eina 5 gražūs ir kažkur man jau matyti berniukai. Gal po poros sekundžių supratau kad ten 1D. Neįsivaizdavau ką dabar daryt? Taip norėtusi nubėgti pas juos ir nusifotografuoti, apkabinti ir t.t Bet tikriausai atrodysiu kaip pusprotė... Bet ne, negaliu praleisti tokios progos, ir nubėgau kavinės durų link, tuo momentu man valgyti atnešė ;D nekreipdama dėmesio į barmeno kažkokius šauksmus moviau pro duris ir tiesiai pas juos. O DIEVE. kodėl man šiandien taip pasisekė? Nubėgau ir šaukiau Zayn! Jis atsisuko ir sako:
- Taip?
- Zayn aš norėjau su tavimi nusifotografuoti!
- Bet neturiu aš laiko dabar, mes skubam į susitikimą.
- Bet, bet, bet.......
Jis apkabino mane, ir nuėjo. Kodėl man nesiseka a? Nuėjau atgal į restoraną, suvalgiau savo maistą ir kai jau ruošiausi mokėti iš kišenės iškrito kažkoks popieriukas salotinės spalvos. Pakėliau jį, o jame buvo parašyta, Zayn - 343545746468. Oho, jis man savo numerį davė? ką? neee. Išėjus iš kavinės nuskubėjau prie taksofono ir paskambinau tuo numeriu, bet, po to padėjau ragelį, nes prisiminiau jog jis kažkur skubėjo. Galvojau paskambinsiu vakare. 
Grįžus namo nuėjau pamiegoti, nusistačiau žadintuvą 19 val, kad galėčiau jam paskambinti. Pabudusi IŠ KARTO skambinau jam:
- Ohh, atsiliepk, Zayn!
- Klausau?
- Em, Labas. Čia aš.
- Kas?
- Ta panelė kuri su tavimi nusifotografuoti norėjo
* juokiasi * - Ąąą. Prisimenu tave. :D
- Ar aš netrugdau tau?
- Ne, dabar netrugdai.
- Gerai tada.

- Na ir kodėl man skambini?
- O tai kodėl tu man numerį savo palikai?
- Gal kad susitartumėm dėl susitikimo ir nusifotografuotume? ;D
- Ai, tikrai, atsiprašau. Tai kada ir kur galėtume susitikti?
- Rytoj toje pačioje vietoje kaip ir šiandien.
-  O kelintą valandą?
- Kaip ir šiandien.
- Gerai, aš būsiu.
- Gerai, Iki tada.
- Iki.
Įsivaizduojat? Susitariau kad susitiksiu su juo. Iš tikro viso pokalbio metu bandžiau išlikti ramia, nežinau kaip man sekės, bet padėjus ragelį cypiau kaip miške būdama. Netūrėjau žodžių, tik rėkiau kol užkimau, o tik vėliau nustojau nes pagalvojau kad jei užkimsiu nesusišnekėsiu su Zayn. Norėjau kuo anksčiau eiti miegot, nors ką tik atsikėlusi buvau. Bet, guliaus į lovą, ir gan greit pabudau. Atsikėliau 7:00 val. Na nieko. Iki susitikimo dar 6 val. Reikia pratempti kaip nors. Nuėjau prie pc pakimarinti. Pačiatinau su kažkuo ruletėj. Ir taip gan greit 10 valanda atėjo. Skubėjau rengtis, puoštis ir t.t nes jau 12 hr turiu iš namų pajūdėti. Susiruošus palikau mamai raštelį kad į miestą išsiruošiau. Lygiai 12 val pajūdėjau nuo namų Londono centro link. Į kavinę atėjau 12:30 val. o jis tūrėtų už 30 minučių būti čia. Prie kavinės yra toks mielas suoliukas, ten aš ir atsisėdau. Po poros minučių ir jis jau pasirodė. Buvo vienas. 
- Labas!
- Sveikas.
- Tai kaip sekasi?
- Dabar tai tikrai puikiai! 
- Na, einam nusifotografuoti. 
Nuėjom, nusifotografavom, ir jis jau lyg ir atsisveikint nori, bet nepaleidau aš jo ir pasiūliau į kavinę nueiti. nuėjom, pasedėjom, pašnekėjom ir jis mane pakvietė į jų repeticiją nueiti. Nuėjau ten ir kaifavau nuo jų visų, nors ir sedėjau už stiklo, tiesiog užuodžiau visų jų kvapą, tą nuostabų jų kvepalų kvapą. Mmm. Kartais pasijusdavau lyg sapne, bet paskuj vėl realybėj. Baigusis repeticijai Zayn palidėjo mane iki namų ir prižadėjo kad man paskambins. Nežinau kada, bet tikrai žinau kad paskambins. Dėje šį vakarą nebepaskambino, kitą dieną irgi, po to savaitė tylos. Ir aš jau buvau komoje, negalėjau patikėti kad jis man melavo. Į galva vis lindo mintys kad jis užsiėmęs ir negali paskambint, bet kai atsilaisvins būtinai paskambins! Kitą dieną sulaukiau jo sms žinutės. Ji buvo tokia: " Labas Deimante, kaip tau sekasi? Šiuo metu negaliu tau paskambinti nes inirtingai ruošiuosi apdovanojimams, laiko susitikti visai nėra, kadangi tie apdovanojimai jau rytoj, noriu kad tu eitum su manimi ir būtum mano palydovė, lauksiu atsakymo, Zayn M. :) " ši žinutė mane privertė iki ausų nusišypsot, cypt rėkt o vėliau nerimaut, nes ką aš mamai pasakysiu kai ji mane per TV pamatys? Nuėjau į apačia o mama ir sako:
- Kur jau vėl eini?
- Niekur, ant kiemo, o ką?
- Žinok kad aš rytoj išvažiuoju.
- Gerai, kur?
- Išvažiuoju 5 dienom į seminarą Los Andžele.
- Tikrai? Oho, pasisekė tau.
- Rytoj iš pačio ryto išvažiuoju.
- Tai gerai, vėliau pasišnekėsim, einu aš į lauką.
Nuėjus į lauką apėmė mane tokia euforija,. Mama išvyksta, vadinas galėsiu laisvai dalyvauti. Turiu tik vieną bėdą. NETURIU KUO PASIPUOŠTI. Ką daryti? Tada prisiminiau laidą kurią žiūrėdavau. Pasiėmiau telefoną ir paskambinau GOKUI. Jis sutiko, ir atvyko pas mane į namus. Mane išdabino gražiausia suknele, papuošė prabangiausiais papuošalaiss. Po kelių min paskambino Zayn ir pranešė kad už 10 min atvažiuoja manęs pasiimti. Uch kaip bijojau.. Bet norėjau labai labai. Nuvykome į apdovanojimus, ten mumis fotografavo ir filmavo. Buvo nerealu! Tą dieną ir naktį prisiminsiu visą gyvenimą. Nors aš ir nesu su juo šiuo metu, tačiau žinau kad jis galvoja apie mane!




Deimantei!